Conjugaison de « bonir »

Infinitif bonir
Participe passé boni
Participe présent bonissant

Indicatif

Présent

1sbonis
2sbonis
3sbonit
1pbonissons
2pbonissez
3pbonissent

Imparfait

1sbonissais
2sbonissais
3sbonissait
1pbonissions
2pbonissiez
3pbonissaient

Passé simple

1sbonis
2sbonis
3sbonit
1pbonîmes
2pbonîtes
3pbonirent

Futur simple

1sbonirai
2sboniras
3sbonira
1pbonirons
2pbonirez
3pboniront

Subjonctif

Présent

1sbonisse
2sbonisses
3sbonisse
1pbonissions
2pbonissiez
3pbonissent

Imparfait

1sbonisse
2sbonisses
3sbonît
1pbonissions
2pbonissiez
3pbonissent

Impératif

Présent

2sbonis
1pbonissons
2pbonissez

Conditionnel

Présent

1sbonirais
2sbonirais
3sbonirait
1pbonirions
2pboniriez
3pboniraient